Optimatios matavimo sąlygos

  • Pacientas atsipalaidavęs
  • Patogi aplinkos temperatūra
  • Rami aplinka, nėra telefonų ar kitokio triukšmo
  • Pacientas sėdi
  • Paremta matuojama ranka
  • Kojos – nesukryžiuotos
  • Pacientas – atsipalaidavęs
  • Matuoti po dešimties minučių poilsio
  • Matuoti po dviejų minučių stovėjimo, jei tai indikuotina.

Kraujo spaudimas kinta atsižvelgiant į paciento kūno padėtį ir visuomet turi tendenciją sumažėti, kada žmogus iš gulimos padėties atsisėda arba atsistoja. Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kurie vartoja antihipertenzinius vaistus ar yra vyresnio amžiaus, gali būti nustatyta padėties hipertenzija. Įtariant šį sutrikimą, kraujo spaudimas turi būti matuojamas ir stovint.

Jei ranka, kur matuojamas kraujo spaudimas, neparemta (taip būna, kada pacientas stovi ar sėdi), raumenys įsitempia, ir kraujo spaudimas neretai padidėja daugiau nei 10 proc. Būtent dėl šios priežasties, matuojant kraujo spaudimą, ranką rekomen duojama paremti. Tai ypač svarbu, kai kraujo spaudimas matuo jamas stovinčiam pacientui. Geriausia, kada paciento ranką per alkūnę prilaiko kraujo spaudimą matuojantis medikas. Būtina atlaisvinti veržiančius rūbus ir palaikyti atpalaiduotą ranką širdies lygyje. Nekalbėkite su pacientais, nes tai gali paveikti matavimo rezultatus.

Matuojant kraujo spaudimą sėdinčiam pacientui, reikėtų stengtis, kad jo dilbis būtų širdies aukštyje, t.y. ties krūtinkaulio vidurio linija. Jei ranka laikoma žemiau širdies lygio, tuomet bus nustatomas padidėjęs sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas. Tuo tarpu matuojant spaudimą aukščiau širdies lygio, spaudimas taip pat nebus tikslus. Toks neapdairumas gali lemti 10 mmHg kraujo spaudimo paklaidą, ypač tuomet, kada pacientas sėdi ar stovi, o ranka yra iš šono ir žemiau širdies lygio. Rankos padėtis yra ypač svarbi, kada kraujo spaudimą matuoja patys pacientai, pasinaudodami ant riešo uždedamais prietaisais. Šie prietaisai yra netikslūs, tačiau paklaida dar didesnė, kai kraujo spaudimas matuojamas riešą laikant ne širdies lygyje.

Neretai praktikos gydytojai diskutuoja, kokią ranką tikslinga būtų tirti, norint gauti kaip galima objektyvesnį rezultatą. Kadangi vien tik iš paciento apklausos neįmanoma įtarti ar diagnozuoti kokios nors arterijų ligos, todėl pirmos konsultacijos metu kraujo spaudimas privalo būti išmatuotas abiejose rankose. Dažnai net ir nuosekliai matuojant arterinį kraujo spaudimą abiejose rankose nustatomas nedidelis spau dimo skirtumas. Jį lemia pasikeitusi paciento būsena ir objek tyvus kraujo spaudimo kitimas, matavimo technikos klaidos, arterijų anatomijos ypatumai. Nustačius > 20 mmHg sistolinio ar 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo skirtumus, pacientą reikia siųsti pas angiologą, o, esant galimybei, pamatuoti spaudimą abiejose rankose vienu metu.

Nemažai kraujo spaudimo matavimo klaidų atsiranda dėl blogo matavimo prietaiso ar jo pagalbinių dalių – manžetės ir oro pūslės. Manžetė privalo vientisai apgaubti ranką, o paviršiai prilipti (susikabinti) . Kada paviršiai gerai nesusiklijuoja ar blogai susikabina kabliais, tuomet gaunami kraujo matavimo rezultatai gali būti ir neobjektyvūs. Tokia manžetė turi būti išmesta. Be to, matavimo paklaidos galimos ir naudojant per trumpą ar per ilgą (pagal paciento rankos storį) manžetę. Įsitikinus, kad manžetė tinkamo dydžio, ji apjuosiama aplink žastą, o jos centras atsidu ria ties žasto arterija. Iš manžetės išeinantys guminiai vamzdeliai turi atsidurti virš žasto arterijos ir eiti iš išorės žemyn. Apatinis manžetės kraštas paprastai būna 2–3 cm aukščiau žasto arteri jos pulsacijos vietos. Matavimo netikslumai kartais atsiranda per daug pripučiant manžetę. Tuomet pacientas instinktyviai sureaguoja į skausmą ar nemalonų pojūtį, ir kraujospūdis laiki nai gali pakilti.

Esant tam tikroms klinikinėms būklėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims, pacientams šoko būsenos ar sportuojan tiems kartais įprastiniu auskultacijos metodu nepavyksta tiksliai nustatyti kraujospūdžio. Tuomet pasinaudojama čiuopimo tech nika. Surandama brachialinė arterija, ji čiuopiama, o manžetė pripučiama iki 30 mmHg slėgio virš spėjusio pradingti pulso. Tuomet lėtai sumažinamas slėgis ir fiksuojamas taškas, kada atsirado pulsas. Tai yra apytikrė sistolinio kraujo spaudimo reikšmė. Toks kraujo spaudimo matavimas yra svarbus, kadangi kartais dėl kraujo spaudimo sumažėjimo I fazėje garsas išnyksta ir vėl atsiranda vėlesniame lygyje (auskultacinė spraga), dėl ko kraujo spaudimas neišmatuojamas, kol neatliekama apčiuopa. Matuojant sistolinį spaudimą čiuopimo metodu, dažniausiai naudojama stipininė arterija, tačiau žasto arterija leidžia nus tatyti jos lokalizaciją prieš auskultuojant.

Prieš pradedant arterinio kraujo matavimo procedūrą visa da reikia pasiklausti, ar pacientas nevartoja vaistų, mažinančių kraujospūdį. Jeigu vartoja, įsitikinti, kada jie buvo išgerti, kokie ir kokios dozės. Be to, kiekvieno vizito metu kiekvienam pacien tui kraujo spaudimas turi būti pamatuotas mažiausiai du kartus su mažiausiai vienos minutės pertrauka.