Arterinė hipertenzija

Liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada.

Klinikinis hipertenzijos vertinimas

          Daugumai pacientų, kuriems nenustatyta hipertenzija, simptomų nebūna arba jiems pasireiškia nespecifiniai (reti ir neaiškūs) ligos simptomai. Neretai hipertenzija yra nustatoma atsitiktinės ar rutininės medicininės patikros metu. Kartais pa cientai kreipiasi į šeimos gydytojus visai dėl kitų negalavimų, net neįtardami, kad jų kraujo spaudimas nenormalus.
          Klaidinga manyti, kad pacientams, sergantiems hiperten zija, pasireiškia dažni ir sunkūs galvos skausmai, kraujavi mas iš nosies ar mieguistumas. Netgi pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, gali nepasireikšti jokių simptomų, nebent atsirado kraujagyslinių komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas. Kita vertus, po diagnozės nustatymo hipertenzija sergančiam pacientui atsiradę simptomai gali būti siejami ne su pačia liga, bet su jauduliu, susirūpinimu dėl savo ligos ar nepageidaujamu vaistų poveikiu.
          Beveik visiems pacientams, sergantiems piktybine hiperten zija, padidėjęs kraujospūdis yra simptominis, tačiau ne visada ir ne visus klinikinius požymius reikėtų tiesiogiai sieti su pačia liga. Neretai aiškiai pastebimas klinikinis simptomų pablogėjimas, pavyzdžiui, dusulys, dažniausiai jau būna ne pačios ligos, o jos komplikacijų (širdies nepakankamumo) pasekmė.


Šeiminė anamnezė

          Dauguma esencialine hipertenzija sergančių pacientų nuro do šeimyninę hipertenzijos istoriją. Šeimos gydytojas turi kruopščiai surinkti koronarinių ar širdies ir kraujagyslių ligų bei priešlaikinių kraujagyslinių mirčių šeimos anamnezę, nes tai yra labai svarbu norint objektyviai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos...

Vaistų sukelta hipertenzija

          Didelę reikšmę, vertinant padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, turi ir prieš tai vartotų antihipertenzinių vaistų anamnezė. Kai kurių vaistų, tokių kaip geriamieji hormoniniai kontraceptikai, vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eigą. Vaistai, skati nantys natrio susilaikymą, taip pat gali pabloginti arba pasun-kinti hipertenzijos...

Objektyvus paciento ištyrimas

          Pagrindinis tikslas, kurio siekia šeimos gydytojas, – fizinio ištyrimo metu nustatyti organų taikinių pažeidimo požymių (pavyzdžiui, smegenyse, širdyje, inkstuose ir periferinėse arteri-jose). Taip pat turi būti įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riveiksniai ir komplikacijos, kurie gali nulemti gydymo eigą. Tiriant paciento pulsą,...

Laboratoriniai tyrimai

          Visiems hipertenzija sergantiems pacientams yra būtini išsamūs tyrimai, kad būtų nustatytos tikrosios hipertenzijos priežastys ir atmesta antrinės hipertenzijos galimybė, įvertintos hipertenzijos pasekmės (organų taikinių pažeidimas), nus tatyti kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Išplėstinį klinikinį ištyrimą vertėtų...

Instrumentiniai tyrimai

Elektrokardiografija Kiekvienam pacientui, sergančiam hipertenzija, būtina atlikti 12 derivacijų elektrokardiografiją. Vėliau ji praverčia lyginant ligos metu atsiradusius širdies pakitimus. Be to, elektrokardio grama svarbi anksti nustatant kairiojo skilvelio hipertrofiją, t.y. įrodant ar paneigiant dažniausią hipertenzijos sukeltą organų taikinių pažeidimą. Kairiojo skilvelio...