Hipertenzijos priežastys

Manoma, kad tik apie 5 proc. žmonių hipertenzijos priežastis gali būti paaiškinta inkstų, antinksčių ar kitomis ligomis. Iš tiesų šis procentas labai skiriasi, nes priklauso nuo diagnostinių technologijų ir, žinoma, kasdieninėje praktikoje įdiegtos ak tyvios galimų hipertenzijos priežasčių paieškos sistemos. Taigi didžiajai daliai, t.y. apie 95 proc., pacientų aiški hipertenzijos at siradimo priežastis gali taip ir likti nenustatyta. Tokiais atvejais hipertenzija apibrėžiama kaip „esencialinė“, arba pirminė, hipertenzija. Šis terminas gal ir nėra labai tikslus, nes visos ligos turi bent jau vieną ar kelias priežastis.

Manoma, kad esencialinė hipertenzija yra susijusi su genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika, tačiau labai tikslus jų vaidmuo iki šiol nėra gerai žinomas. projektas, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 vyrųTheirintersaltmoterų, nuo 20 iki 59 metų, priklausančių 52 skirtingoms populiacijoms 32 šalyse, gana aiškiai parodė, kad senstant kraujo spaudimo didėjimas urbanizuotų kraštų bendruomenėse yra susijęs su mityboje vyraujančiu druskos kiekiu. Teigiamas ryšys tarp natrio ekskre cijos šlapime (druskos suvartojimo žymuo) ir kraujo spaudimo buvo pastebimas populiacijų viduje ir tarp jų. Apskaičiuota, kad visose moterų bei vyrų amžiaus grupėse 100 mmol/l padidėjęs natrio suvartojimas susijęs su sistolinio kraujo spau dimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Ši koreliacija buvo daug didesnė tarp vyresnių žmonių. 78 tyrimų metaanalizė, kurios metu nagrinėta suvartojamo natrio kiekio įtaka kraujo spaudimui, parodė, kad 50–59 metų amžiaus žmonių grupėje sumažinus kasdien suvartojamos druskos kiekį 3 g, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja apie 5 mmHg.

 Kita vertus, žmonėms, kurių arterinis kraujo spaudimas nėra padidėjęs, druskos vartojimo sumažinimo nauda yra gana kontraversiška. Kelių tyrimų duomenys rodo, kad, sumažinus druskos suvartojimą 6 g per dieną, sistolinis kraujo spaudimas turėtų sumažėti 2 mmHg, o diastolinis spaudimas – 1 mmHg.

Arterinio kraujo spaudimo didėjimui, be natrio chlorido, gali turėti įtakos ir kitos mineralinės medžiagos. To paties tyrimo duomenys parodė, kad, vartojant didesnį kalioThe interkiekį,galimasalt tikėtis mažesnės hipertenzijos paplitimo. Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika. Panaši atvirkštinė asociacija nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis poveikis yra minimalus, nes ilgalaikis šių papildų vartojimas nedavė laukiamo rezultato.

Daug didesnė reikšmė arterinio kraujo spaudimo didėjimui priskiriama svoriui. Nutukę ar antsvorio turintys žmonės dažniau nei liekni kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Ši koreliacija yra aiškiai susijusi su didelio energingumo dieta. Be to, tai gali būti susiję ir su kitais su maistu gaunamais veiksniais (pvz., didelis natrio suvartojimas). Ypač didelėje hipertenzijos išsivystymo rizikos grupėje yra tie, kurių nutukimas pilvinio tipo. Šiems pacientams ypač dažnai nustatoma rezistencija insu linui bei padidėjusi simpatinės nervų sistemos aktyvacija. O tai savo ruožtu gali daryti įtaką hipertenzijos progresavimui.

Tyrimai rodo, kad, sumažinus kūno svorį, pacientams, ser gantiems hipertenzija, vidutinis sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas sumažėja 5,2 mmHg ir 2,5 mmHg pacientams, ku rie hipertenzija neserga. Praktikos gydytojams vertėtų prisi minti, kad vegetarų kraujo spaudimas yra paprastai mažesnis nei nevegetarų. Nustatyta, kad mėsos produktų pakeitimas daržovėmis sumažina kraujo spaudimą. Teigiamo vegetariškos dietos poveikio mechanizmas nėra žinomas. Iš dalies tai gali būti susiję su mažesniu pieno produktų ar druskos suvartojimu. Be to, didelis omega-3 riebalų rūgščių kiekis, gaunamas su žuvies riebalais, gali sumažinti hipertenzija sergančių žmonių kraujo spaudimą. Stebėjimo tyrimai parodė reikšmingą atvirkštinę asociaciją tarp kraujo spaudimo ir suvartojamų skaidulų bei baltymų kiekio.

Kitas labai svarbus veiksnys, skatinantis hipertenziją, yra al koholis. Besaikis alkoholio vartojimas didina ne tik nutukimo, bet ir hipertenzijos atsiradimo riziką. Įrodytas teigiamas kore liacinis ryšys tarp alkoholio suvartojimo ir kraujo spaudimo, kuris nepriklausė nuo amžiaus, nutukimo, surūkomų cigarečių skaičiaus, socialinės klasės ir natrio ekskrecijos. Sumažinus su vartojamo alkoholio kiekį, mažėja ne tik hipertenzija, bet ir kūno masė. Kita vertus, įrodyta, kad egzistuoja alkoholio koncentraci jos ir hipertenzijos didėjimo dinaminė pusiausvyra. Nedidelės alkoholio dozės šiek tiek sumažina arterinį kraujo spaudimą, tuo tarpu daugiau kaip dvi kasdieninės sąlyginės alkoholio dozės jau neabejotinai padidina hipertenziją. Alkoholio ir kraujo spaudi mo sąveikos mechanizmas nėra tiksliai žinomas. Manoma, kad alkoholis kraujo spaudimą gali veikti keliais mechanizmais: 

  • Tiesiogiai
  • Padidindamas organizme esančių rezistentiškų kraujagyslių jautrumą spaudimą provokuojančioms medžiagoms
  • Stimuliuodamas simpatinę nervų sistemą (greičiausiai dėl kintančios kraujo alkoholio koncentracijos) gamybą
  • Suintensyvindamas adrenokortikotropinio hormono

Arterinio kraujo spaudimo didėjimą gali skatinti ir įvairūs stresiniai stimulai, kurių išvengti šiandieniniame gyvenime praktiškai neįmanoma. Ūminiai stresiniai dirgai greitai padidina kraujo spaudimą kaip fiziologinį atsaką ir pasirengimą stresui realizuoti. Toks kraujo spaudimas vėliau labai greitai normali zuojasi. Neurohumoralinė kraujo spaudimą kontroliuojanti sistema yra atsakinga už adekvatų kraujo spaudimo svyravimą, susijusį su kasdieniniais stresiniais stimulais. Jos pagrindą suda ro simpatinė nervų sistema, veikianti per plazmos katecholami nus. Autonominė nervų sistema vaidina svarbų vaidmenį palai kant „normalų“ kraujo spaudimą. Be to, ji reguliuoja ne tik fizinį ir emocinį aktyvumą, bet ir kraujo spaudimo pakitimus, susiju sius su šios pusiausvyros pokyčiais.

Simpatinės nervų sistemos stimuliacija gali sukelti arteriolių konstrikciją ir dilataciją. Po streso ir fizinių pratimų šie pokyčiai lemia trumpalaikius kraujo spaudimo pakitimus. Tuo tar pu ilgalaikė simpatinės nervų sistemos aktyvinimo reikšmė formuojant hipertenziją yra diskutuotina. Tai patvirtina psi chologinio streso mažinimo, pasitelkus biologinę grįžtamojo ryšio techniką, efektyvumas. Šį metodą plačiau pritaikius ambulatorinėje praktikoje, kraujospūdį mažinantis poveikis buvo pasiektas, bet jis nebuvo toks didelis, kokio buvo tikimasi.

Kitas veiksnys, galintis reguliuoti arterinio kraujospūdžio didėjimą, yra fizinis aktyvumas. Deja, šiuolaikinėje visuomenėje fizinis aktyvumas darbe visą laiką mažėja. Nors bet koks didesnis fizinis aktyvumas greitai padidina arterinį kraujo spaudimą, tačiau žmonės, kurie reguliariai sportuoja, dažniausiai yra lieknesni, sveikesni, o jų kraujo spaudimas yra mažesnis. Nau jausi tyrimai rodo nepriklausomą ryšį tarp padidėjusio fizinio aktyvumo lygio ir mažesnio kraujo spaudimo. Reikėtų vengti tik intensyvaus fizinio krūvio ir ypač izometrinių fizinių pratimų. Įrodyta, kad visų kitų laipsnių fizinis aktyvumas yra neabejoti nai naudingas.

 Fiziniu aktyvumu galima pakeisti ir šiuolaikiniame pasaulyje per dažną kofeino vartojimą. Nors kofeinas ir pasižymi greitu kraujo spaudimą didinančiu poveikiu, tačiau prie šio neigiamo kofeino poveikio labai greitai priprantama, t.y. išsivysto toleran cija. Naujausiais tyrimais yra nustatytas ryšys tarp padidėjusio kraujo spaudimo ir besaikio nealkoholinių angliarūgštės prisotintų gėrimų vartojimo. Ryšys gali būti susijęs su šių gėrimų sudėtyje esančiu kofeinu.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie genų vaidmenį hipertenzijos atsiradimui. Manoma, kad kiekvieno asmens kraujo spaudimas 35–70 proc. yra nulemtas genų. Apie 50 proc. pacientų nustatoma šeiminė padidėjusio kraujo spau dimo anamnezė arba tarp pirmos eilės giminaičių, prieš laiką mirusių nuo širdies ligų. Žmonės, kurių kraujo spaudimas nor malus, bet kurių šeimoje yra hipertenzijos anamnezė, priklau so daug didesnės rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokios anamnezės. Šiuo metu nustatyta daugiau nei 20 genų, kurių raiška atsakinga už kraujo spaudimo kontrolę. Yra nustatyta keletas autonominiu dominantiniu būdu paveldimų hipertenzijos formų, tačiau jos labai retos.

 Su paveldimumo teorija glaudžiai siejami ir vaisiaus intraute rinio periodo ypatumai. Barkerio (Barker) hipotezė teigia, kad hipertenziją ir su ja susijusius širdies ir kraujagyslių ligos ri zikos veiksnius, tokius kaip centrinis nutukimas, hiperlipidemi ja, gliukozės tolerancijos sutrikimas ir 2 tipo cukrinis diabetas, gali sukelti sulėtėjęs intrauterinis augimas ir vystymasis. Taigi, manoma, kad hipertenzija ir su ja susiję širdies ir kraujagyslių li gos rizikos veiksniai gali būti užprogramuojami jau intrauteriniu periodu, o vėliau tai virsta specifiniu, kritiniu, jautriu ankstyvojo gyvenimo periodo veiksniu, sukeliančiu ilgalaikius fiziologijos ir metabolizmo pokyčius. Mažas svoris gimimo metu bei kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai gerai koreliuoja su aukštesnio kraujo spaudimo, gliukozės tolerancijos sutrikimų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnių atsiradimo vėlesniame gyvenime rizika.