Inkstų ligos

          Tarp visų hipertenzijos priežasčių inkstų parenchimos ligos sudaro apie 5 proc. Pirminė hipertenzija sengančio paciento apžiūros metu nustatyta padidėjusi serumo kreatinino koncentracija, albuminurija ar proteinurija leidžia įtarti inkstų parenchimos ar obstrukcinę inkstų ligą. Aukštas kraujo spaudimas gali paspartinti su amžiumi susijusį glomerulų filtracijos greičio sumažėjimą. Inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnį parodo inkstų kamuolėlių filtracijos greitis, kurį galima įvertinti pasinaudojant Cockcrofto ir Gaulto formule, kai vertinamas paciento amžius, lytis, kūno masė ir kreatinino koncentracija serume. Visais atvejais, kai kreatinino koncentracija kraujo serume normali arba nedaug padidėjusi, būtina apskaičiuoti kamuolėlių filtracijos greitį. Pagal pokyčius vertiname inkstų kamuolėlių filtracijos pajėgumą, o, radus papildomai padidėjusį albumino ar baltymo išsiskyrimą su šlapimu, galima įtarti inkstų kamuolėlių filtracijos barjero pažeidimą. Nustatyta, kad tarp albuminų/ kreatinino santykio > 3,9 mg/g vyrams bei >7,5 mg/g moterims ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų egzistuoja tiesinė priklausomybė. Nesant galimybių įprastiniu būdu nustatyti al bumino išsiskyrimo su šlapimu, vertėtų prisiminti diag- nostines metodikas, t.y. pasinaudoti albuminuriją > 300 mg/g kreatinino ar mikroalbuminuriją >30g/g kreatinino nustatančias juosteles, leidžiančias greitai įvertinti inkstų funkcijos kitimus.
        Iš visų inkstų parenchimos pažeidimų ar obstrukcinių ligų renovaskulinė liga (inkstų arterijos stenozė) yra santykinai reta ir potencialiai pagydoma antrinės hipertenzijos priežastis.
        Nepaisant inkstų pažeidimo priežasties, padidėjęs krauekspres jo spaudimas labai paspartina ligos progresavimą. Siekiant išsaugoti likusią inkstų funkciją, žmonėms, sergantiems dia- betine ar nediabetine inkstų liga, svarbiausia yra optimali kraujo spaudimo kontrolė. Manoma, kad sergant inkstų ligomis su kamuolėlių funkcijos ir filtracijos sutrikimais, vertaarterinę hipertenziją pradėti koreguoti net ir esant aukštam normaliam (130/80 mm/Hg) arteriniam kraujo spaudimui. Vieni iš geriausių vaistų grupių, kurie efektyviai mažina arterinį kraujospūdį esant inkstų pažeidimui, yra AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai. Nustatyta, kad AKF inhibitoriai mažina mikroir makroproteinuriją, bei yra nedaug įrodymų, kad ši vaistų grupė padeda išsaugoti inkstų funkciją. Kita labai reikšminga vaistų grupė, kuri skiriama esant inkstų pažeidimui, yra kalcio kanalų blokatoriai. Jie yra veiksmingi ir santykinai saugūs gydant pacientus, sergančius inkstų funkcijos nepakankamumu. Pavyzdžiui dihidroporidininio KKB lerkanidipino inkstų apsauga įrodyta DIAL ir ZAFRA klinikiniais tyrimais.
        Pacientams, kurių inkstų liga mažiau progresavusi, arba tiems, kuriems nėra proteinurijos, reninoangiotenzino sistemos blokada mažiau reikšmingai apsaugo inkstus nuo jų pažeidimo progresavimo nei kraujo spaudimo kontrolė. Gydant pacientus, sergančius policistine inkstų liga ir hipertenzija, AKF inhibitoriai gali ir nepasižymėti inkstus apsaugančiu poveikiu, išskyrus spaudimą mažinantį veikimą. AKF inhibitoriai (ir angiotenzino receptorių blokatoriai) gali netgi paspartinti pacientų, sergančių abipuse inkstų arterijos stenoze, inkstų funkcijos pažeidimų progresavimą.
        Tiems pacientams, kuriems yra edemų ar progresavęs inkstų funkcijos nepakankamumas (serumo kreatinino koncentracija >200 µmol/l), tiazidiniai ir į tiazidus panašūs diuretikai neveiksmingi. Tokie pacientai turi būti gydomi kilpiniais diuretikais (tokiais, kaip torazemidas, furozemidas).