Hipertenzija po insulto

          Iš karto po insulto sutrinka galvos smegenų kraujagyslių au- toreguliacija, dėl to staigiai sumažėjęs kraujo spaudimas gali pabloginti cerebrinę perfuziją ir paskatinti insulto išplitimą. Būtent dėl šios priežasties dauguma autoritetingų asmenų re- komenduoja neskirti antihipertenzinių vaistų, kol pacientas dar nehospitalizuotas. Deja, šia tema nėra pakankamai tyrimų duomenų. Manoma, kad hipertenzijos gydymas turi būti prade- damas, jei klinikinė būklė po insulto yra stabili, dažniausiai praėjus kelioms dienoms po įvykio. 2008 m. Europos insulto organizacijos (EIO) insulto gydymo gairėse yra pateikti apiben- drinimai, teigiantys, kad nepakanka įrodymų apie aktyvus ar- terinio kraujo spaudimo koregavimo po insulto naudą, ypač, keičiant insulto baigtį. Pastebėta, kad, praėjus 24 valandoms po insulto, tiek tiems pacientams, kurių arterinis kraujo spaudimas aukščiausias, tiek tiems, kurių žemiausias, yra didesnė ankstyvo neurologinės būklės pablogėjimo ir blogesnių baigčių rizika. 2008 m. EIO insulto gydymo gairėse teigiama, kad ūmioje in- sulto fazėje tikslinga atsargiai mažinti arterinį kraujo spaudimą, kai sistolinis spaudimas viršija 220 mmHg, o diastolinis – 120 mmHg ribą. Be to, labai svarbu atsižvelgti į besivystantį širdies ar ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, aortos disekaciją ar piktybinę hipertenziją. Svarbiausia, nesistengti labai greitai sumažinti arterinio kraujo spaudimo.
          Dažniausiai ūminiu periodu po insulto kraujo spaudi- mas būna aukštas. Apie 70 proc. pacientų per 48 valandas po priepuolio nustatomas ≥ 140/90 mmHg. Per kitas 10–14 dienų kraujo spaudimas dažniausiai palaipsniui sumažėja. Aukštesnis kraujo spaudimas pablogina prognozę, tačiau pacientams, kurių kraujo spaudimas žemas, prognozė taip pat nėra gera. Tarptau- tinis insulto tyrimas parodė J formos priklausomybę tarp pra-dinio kraujo spaudimo ir ligos prognozės su ankstyvos mirties tikimybės padidėjimu 18 proc. kiekvienam 10 mmHg sistolinio kraujo spaudimo artėjant prie 150 mmHg ir 4 proc. tikimybę kiekvienam 10 mmHg viršijančiam 150 mmHg.
          Aukštas kraujo spaudimas, kuris išlieka mėnesį po smegenų insulto, yra susijęs su padidėjusia insulto pasikartojimo bei vėlesnių kardiovaskulinių būklių rizika. PROGRESS (The perin- dopril protection against recurrent stroke study) yra didžiausias tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjama kraujo spaudimo sumažinimo vertė (AKF inhibitorių perindoprilį derinant ar ne su į tiazidą panašiu diuretiku indapamidu), apsaugant pacien- tus, kurie buvo patyrę insultą ar praeinantį išemijos priepuolį ir kurie serga arba neserga hipertenzija. Vėliau atlikta šio tyr- imo pogrupių analizė parodė, kad gydymas perindopriliu ir indapamidu sumažino komplikacijų dažnį labiau nei monoter- apija perindopriliu. Šio apsauginio poveikio stiprumas tiesiogiai priklausė nuo kraujospūdžio sumažėjimo lygio.)
          Insultu persirgusių ar praeinantį smegenų išemijos priepuolį patyrusių pacientų hipertenzijos gydymas labai sumažina ne tik pakartotinio insulto dažnį, bet ir bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką. Pagal naujausias 2008 m. EIO insulto gydymo gaires priimta tikslinio kraujospūdžio riba yra <120/80 mm Hg. Hipertenzijos gydymo nauda daugiausiai priklauso nuo kraujospūdžio sumažinimo lygio, todėl gali būti vartojami visi galimi vaistai ir racionalūs jų deriniai, nors daugiausiai duomenų gauta iš AKF inhibitorių ir angiotenzino receptorių blokatorių tyrimų, kurie kartu skirti su diuretikais arba kitas įprastinis hip- ertenzijos vaistais.
          Pastarųjų metų tyrimų rezultatų analizė parodė, kad kraujospūdžio sumažinimas sumažina insulto riziką. Tačiau hipertenzijos gydymo veiksmingumas mažinant baltosios medžiagos pažeidimų riziką, taip pat pažinimo funkcijų sutrikimą ir silpnaprotystės progresavimą nėra iki galo aiškus. Akivaizdu tik tai, kad pažinimo funkcijų blogėjimas ir sergamumas silp- naprotyste turi tiesioginį ryšį su kraujospūdžio dydžiu. Tyrimų duomenys leidžia manyti, kad hipertenzijos gydymas gali šiek tiek atitolinti šių sutrikimų atsiradimą.