Epidemiologija

Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima aiški arterinio kraujospūdžio didėjimo tendencija. Framingemo širdies tyri mo metu po 30 metų stebėjimo nustatyta, kad naujų hiperten zijos atvejų skaičius per dvejus metus padidėja 3,3 proc. tarp 30–39 metų vyrų ir 1,5 proc. tarp to paties amžiaus moterų bei 6,2 proc. tarp 70–79 metų sulaukusių vyrų ir 8,6 proc. tarp to paties amžiaus moterų. Taigi, nors jaunesniame amžiuje arte rinis kraujospūdis didėja dvigubai dažniau vyrams negu mote rims, tačiau šis didėjimas nėra toks akivaizdus kaip vyresniame amžiuje, kada kraujospūdžio didesnė didėjimo tendencija jau pastebima tarp moterų. Įrodyta, kad, perkopus penkiasdešimties metų ribą, moterų kraujo spaudimas sparčiai didėja ir beveik pasiekia vyrų lygį. Dėl šios priežasties hipertenzijos sukeltų komplikacijų daug rečiau pasitaiko jaunoms moterims. Tai gali būti susiję ne tik su arterine hipertenzija, bet ir su teigiamu estrogenų arba žalingu androgenų poveikiu kraujagyslėms.

Trečioji Nacionalinė sveikatos ir mitybos tyrimų apžvalga 1988–1991 (NHANES III) parodė, kad 24 proc. suaugusių JAV gyventojų populiacijos, kurią sudaro daugiau nei 43 milijonai žmonių, kenčia nuo hipertenzijos (kraujo spaudimas >140/90 mmHg ar yra gydomi nuo jos). Hipertenzijos paplitimas vari juoja nuo 4 proc. 18–29 metų sulaukusių žmonių grupėje iki 65–75 proc. tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. Manoma, kad, jeigu mes visi išgyventume optimalų biologinį amžių, tai beveik šimtu procentų visiems arterinis kraujo spaudimas būtų padidėjęs. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad urbanizuotuose Afrikos regionuose arterinė hiperten zija yra daug labiau paplitusi nei tarp europidų. Netgi korega vus nutukimą, socialinius-ekonominius, dietos veiksnius, et ninis veiksnys išlieka svarbiu hipertenziją predisponuojančiu veiksniu. Šie skirtumai greičiausiai yra susiję su skirtingu et-niniu žmonių jautrumu druskai. Yra nedaug įrodymų, kad iš Afrikos kilę bei JAV ar Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės druskos suvartoja daugiau nei europietiškos kilmės žmonės. Be to, jiems griežta bedruskė dieta labiau sumažina arterinį kraujo spaudimą. Skirtingą jautrumą druskai gali ma būtų sieti ne tik su didesniu ar mažesniu druskos kiekio vartojimu, bet ir mažesne renino bei angiotenzino kon centracija, kuri dažniau nustatoma afroamerikiečiams.

Kitas svarbus hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys – tai amžius. Išsivysčiusiose Vakarų bendruomenėse kraujo spaudi mas didėja kartu su didėjančiu gyventojų amžiumi. Ypač sparčiai jis didėja tiems, kuriems nustatytas aukštas pradinis kraujo spaudimas. Taigi, galima teigti, jog „aukštas normalus “ kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių prognostinių veiksnių, perspėjančių apie galimą hipertenzijos išsivystymą vėlesniu gyvenimo periodu. Kita vertus, kraujo spaudimo dydis vaikystėje ar jaunystėje nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su vėlesnio kraujo spaudimo padidėjimo laipsniu ar apskritai su būsima hiperten zijos rizika. Tačiau įrodyta ir kita labai svarbi ir reikšminga prak tinio darbo aspektu tendencija, kad žmonėms, kurių normalus ar žemesnis už bendros populiacijos vidurkis kraujo spaudimas, vėlesniu gyvenimo laikotarpiu kraujo spaudimo didėjimas nėra toks spartus.

POVEIKIS POPULIACIJAI

Hipertenzijos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų dažniui lengviausiai įvertinama pagal populiacijai priskiriamą riziką, t. y. proporcingas vidutinis tikimybės sirgti sumažėjimas per nurodytą laiko intervalą, kuris gali būti pasiektas eliminuojant naudą populiacijai, tačiau kitiems rizikos faktoriams išliekant nepakitusiems (20). Vertinant AKS, priskiriama našta gali būti apibrėžiama kaip dalis populiacijos,
kuriai liga nebūtų pasireiškusi, jei AKS būtų pasiskirstęs kitaip (21). Vertinant statistiškai atsižvelgiama tiek į rizikos veiksnių paplitimą (hipertenzija), tiek į jų poveikį (rizikos veiksnių santykis) širdies ir kraujagyslių ligoms.
Dėl didelio hipertenzijos paplitimo ir rizikos veiksnių santykio bendroje populiacijoje, apie 35 % su ateroskleroze susijusių ligų susijusios ir su hipertenzija. Tikimybių santykis ar reliatyvi individo rizika didėja kartu su hipertenzijos laipsniu. Didžiausia rizika išlieka išsivystyti nedidelio laipsnio hipertenzijai.
Širdies ir kraujagyslių ligų našta, didėjanti dėl didelio hipertenzijos dažnio visuotinėje populiacijoje, kyla iš tų sergančiųjų, kurių AKS yra tik nestipriai padidėjęs Apie pusę širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo atvejų bendrojoje populiacijoje išsivysto tiems, kurių AKS nereikia
reguliuoti vaistais. 2001 metais apie 54 % insulto atvejų ir apie 47 % išeminės širdies ligos atvejų buvo priskiriama aukštam AKS (23). Tai atitinka maždaug 7,6 milijono ankstyvų mirčių (13,5 % pasaulyje) ir 92 milijonus neįgalumo atvejų – DALY (1 DALY (disability-adjusted life year) – 1 prarasti sveiko gyvenimo metai; 6,0 % pasaulyje). Tai rodo, kad pacientams, kurių AKS yra padidėjęs nedaug ar kurie serga
nedidelio laipsnio AH, prieš pradedant gydymą vaistais reikia intensyvaus nemedikamentinio gydymo.

POPULIACIJOS GYDYMO STRATEGIJA

Praeityje dauguma gydymo taktikų buvo nukreiptos į aukščiausią AKS turinčių individų grupę. Tačiau ši strategija,
kad ir kokia būtų efektyvi minėtajai grupei, bendrą mirštamumą sumažina labai nedaug, nes ignoruojami „mažos rizikos“
pacientai, kurie sudaro didžiausią populiacijos grupę ir kuriems gresia širdies ir kraujagyslių ligos (24).
Daugiausia žmonių, sergančių nedidelio laipsnio AH, dabar yra gydomi antihipertenziniais vaistais. Tačiau Rose
tyrimo metu (25) pabrėžiama, jog dar efektyvesnė gydymo strategija būtų mažinti visos populiacijos AKS. Tai būtų galima pasiekti mažinant suvartojamą druskos kiekį. Rose nurodo, jog sumažinti bendrą populiacijos AKS vos 2–3 mmHg, būtų taip pat efektyvu, kaip skirti antihipertenzinių vaistų visiems pacientams, sergantiems AH. Prie šių išvadų prisidėjo ir Stamler ir kt. (26) darydami prielaidą, jog
sistolinio AKS sumažinimas 2 mmHg gali 6 % sumažinti mirčių nuo insulto, 4 % mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų kiekį ir 3 % – bendrą mirtingumą. Aplinka taip pat turi įtakos AKS: tai dieta, fizinis aktyvumas ir psichosocialiniai veiksniai. Dieta ypač svarbi AKS homeostazės procese.
Sveikiems pacientams, įskaitant tuos, kurių AKS yra šiek tiek padidėjęs, dietiniai pokyčiai, mažinantys AKS, gali padėti išvengti AH pasireiškimo, sumažinti AKS ir su juo susijusių ligų (27). Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie taip pat gali tik antihipertenzinius preparatus. Ilgos trukmės gydymas vaistais tapo visuomenės sveikatos intervencija ir gali būti laikomas sąsaja tarp klinikinės medicinos ir tradicinių prevencinių priemonių.

PASAULINĖ HIPERTENZIJOS NAŠTA

2000 m. 26,4 % (26,6 % vyrų ir 26,1 % moterų) pasaulio suaugusiųjų sirgo hipertenzija. Manoma, kad 2025 m. šia liga sirgs 29,2 % (29,0 % vyrų ir 29,5 % moterų) pasaulio gyventojų (32). Regionų, kuriuose numatomas didžiausias sergamumas hipertenzija, tikimybės procentas buvo dvigubai didesnis, negu tų, kuriuose numatomas sergamumas hipertenzija yra mažiausias. Didžiausias numatomas
vyrų sergamumas AH buvo Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose, o moterų – buvusios socialistinės ekonomikos regionuose. Žemiausias numatomas tiek vyrų, tiek moterų sergamumas AH yra Korėjoje, Tailande ir Taivanyje. Nors AH labiau būdingesnė išsivysčiusių šalių gyventojams (37,3 %) negu besivystančių šalių gyventojams (22,9 %), didesnė besivystančių šalių populiacijos dalis yra paveikiama individualiu lygmeniu. Numatomas sergančiųjų AH individų skaičius 2025 metais yra nepakankamai tiksliai įvertintas dėl greitų gyvenimo būdo pokyčių ir gretutinių ligų, sąlygojančių AH išsivystymą šiose šalyse, didėjimo.

AKS IR AMŽIUS

Amžiaus ir AKS santykis pateikiamas daugelyje kryžminių tyrimų, atliktų skirtingo ekonominio lygmens populiacijose.
Reikšmingas tyrimų radinys – pastovi sąsaja tarp AKS ir amžiaus išsivysčiusiose šalyse.

VAIKYSTĖ IR PAAUGLYSTĖ

Naudingiausi šios demografinės grupės duomenys yra kontroliuojami antrosios užduočių AKS kontrolės grupės (JAV) (33). AKS matavimų duomenys gauti ištyrus daugiau nei 70 tūkst. vaikų devyniuose tyrimuose, atliktuose JAV ir Didžiojoje Britanijoje. AKS buvo matuotas sėdint, naudojant Merkurijaus sfigmanometrą (ultragarsinį tyrimą su dopleriu, skirtą mažamečiams vaikams). Siekiant palaikyti
vienodas metodines sąlygas (kad duomenys būtų tikslesni) naudotas tik pirmas AKS matmuo. Korotkoff‘o garsai 3–12 metų vaikų grupėje buvo registruoti tik IV fazėje, o 13–18 metų paauglių – ir IV, ir V fazėje. Vidutinis gimimo metu registruotas AKS buvo 70/50 mmHg; sistolinis AKS pradeda kilti iškart po gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais pasiekia vidutinį 94 mmHg dydį. Diastolinio AKS pokytis buvo vos 2 mmHg. Sistolinis ir diastolinis AKS stipriai nekinta per pirmuosius 2–3 metus. Nuo 4 metų amžiaus, matoma
progresyvaus didėjimo tendencija tiek vaikystėje, tiek paauglystėje (1.8 pav.). Sistolinis AKS linkęs didėti greičiau (1–2 mmHg per metus) nei diastolinis AKS (0,5–1 mmHg per metus). Abiejų lyčių AKS panašiu tempu didėja iki 10 metų, o vėliau mergaičių AKS kreivė tampa plokštesnė. Paauglystėje berniukų AKS vidurkis (daugiausia sistolinio AKS) būna didesnis nei mergaičių. To rezultatas – 18 metų vaikinų sistolinis AKS yra 10 mmHg didesnis nei tos pačios grupės merginų, o atitinkamai diastolinio AKS pokytis tarp lyčių yra 5 mmHg. Skirtingų etninių grupių (juodaodžių, baltaodžių, lotynų amerikiečių) AKS tyrimų rezultatai tiek vaikystėje, tiek paauglystėje nesiskyrė.
Antrosios JAV vaikų AKS kontrolinės užduočių grupės rezultatai buvo atnaujinti 1996 metais (34). Pagrindinis pokytis – vertinant AKS rekomenduota atsižvelgti ne tik į vaiko lytį, bet ir į ūgį. Jis pradėtas vertinti kaip trečias AKS vertinimo kriterijus, kuris padeda eliminuoti AKS nuokrypius, pasireiškiančius labai didelio ar mažo ūgio vaikams. Taip pat rekomenduota registruoti Korotkoff‘o garsus V fazėje iki 13 metų amžiaus.

SUAUGUSIEJI IR PENSINIO AMŽIAUS ŽMONĖS

Sistolinis ir diastolinis AKS linkęs didėti su amžiumi. AKS augimas ypač didėja 80–90-aisiais gyvenimo metais, kai diastolinis iki tol nekito nuo 50 metų. Senstant pulsinis spaudimas (skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio AKS) progresyviai didėja. Suaugusiųjų vyrų sistolinis ir diastolinis AKS yra didesnis nei moterų (pvz., 120–130 / 75–80 mmHg 20 metų amžiaus vyrų ir 110–120 / 70–75 mmHg tokio
paties amžiaus motų). Tačiau moterų AKS didėjimo kreivė yra statesnė nei vyrų (20–70 metų amžiaus moterų AKS per metus padidėja 0,6–0,8 mmHg, o tokio pat amžiaus vyrų – 0,33–0,5 mmHg). Dėl to vyresnių nei 70 metų moterų AKS yra toks pats ar didesnis, nei tokio paties amžiaus vyrų.
Duomenys apie senjorų AKS yra labai riboti. Tačiau keletas tyrimų parodo, kad 80 metų amžiaus ir vyresnių moterų sistolinis AKS yra 10–20 mmHg didesnis, nei tokio paties amžiaus vyrų. Šis skirtumas iš dalies gali būti paaiškinamas nevienoda gyvenimo trukme. Vyriškos lyties pacientai, sergantys AH, dažniau miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Kaip ir buvo minėta anksčiau, nėra akivaizdaus skirtumo tarp juodaodžių ir baltaodžių AKS vaikystėje ir paauglystėje. 20–30 metų amžiaus individų gretose, vidutinis juodaodžių AKS yra didesnis nei baltaodžių; šis skirtumas didėja 10 metų periodais. Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo apklausos nurodo vidutinį 4,1–10,6 / 3,5–7,0 ir 5,3–17,7 / 3,4–10,9 mmHg spaudimo skirtumą atitinkamai tarp vyresnių, nei 30 metų ir 70 metų vyrų ir moterų (1.9 pav.) (35). Su amžiumi susijęs sistolinio AKS padidėjimas gali padidinti
hipertenzijos paplitimą (36). Kartu su amžiumi iki hipertenzijos lygio didėjantis AKS taip pat aprašomas ir Framingham tyrime, kuriame nurodoma 4 metų hipertenzijos progresija – 50 % vyresnių nei 65 metų pacientų, kurių AKS patenka į 130–139 / 85–89 mmHg ribas, ir 26 % – kurių AKS patenka į 120–129 / 80–84 mmHg ribas

AKS STEBĖJIMAS

Keletas tyrimų parodo, kad suaugusiųjų pirminė arterinė hipertenzija yra susijusi su aukštu AKS vaikystėje.
Pagrindinis principas – ankstyvas padidėjusio AKS nustatymas – sulaukia vis didesnio dėmesio, nes ankstyvas nustatymas ir prevencija mažina suaugusiųjų sergamumą arterine hipertenzija. Tendencija išlaikyti tokį patį AKS senstant vadinama „stebėjimu“. Tai reiškia, kad individų, esančių žemesnėje distribucijos kreivės dalyje, AKS senstant linkęs kilti mažesnėmis proporcijomis (pvz., individų AKS užima
atitinkamai mažesnę vietą pasiskirstymo kreivėje). Nors AKS stebi daugiau nei pusė populiacijos, ilgalaikis AKS numatymas specifiniam individui nėra visiškai patikimas (37). AKS stebėjimas aktualiausias vaikystėje, nes padeda nustatyti individus, kuriems ateityje gali išsivystyti arterinė hipertenzija.

POPULIACIJOS DALIS, KURIAI NUSTATYTAS ŽEMAS AKS

Individai, kurie vartoja mažai druskos, neserga hipertenzija ir su amžiumi jų AKS nelikęs didėti. Tuo nereikėtų stebėtis.
Puikus pavyzdys – Afrikos gentys, nevartojančios druskos. Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir valgymo įpročiai (kūno masės indekso didėjimas, padidėjęs valgomosios druskos vartojimas ir sumažėjęs kalio vartojimas) didina riziką susirgti AH.
Manoma, kad kaimo vietovėse, priešingai negu miestų, kur gyventojai yra pakeitę savo gyvenimo būdą, asmenys rečiau serga hipertenzija ir rečiau susiduria su padidėjusiu AKS. Žymus AKS padidėjimas pastebėtas migruojant į kitus žemynus (azijiečiams migruojant į JAV, juodaodžiams – į Europą)

AMŽIAUS IR LYČIŲ SKIRTUMAI

AKS pasauliniu mastu buvo vertintas pagal amžių, lytį ir regioną, kuriame asmuo gyvena. Analizuoti 230 tyrimų, kuriuose dalyvavo 660 tūkst. žmonių, duomenys (39). Dėl amžiaus moterų sistolinis AKS gali svyruoti nuo 114 iki 164 mmHg, o vyrų – nuo 117 iki 153 mmHg. 30–44 metų moterims būdingesnis žemesnis AKS, negu tokio pat amžiaus vyrams, tačiau visuose regionuose, moterų sistolinis
AKS su amžiumi labiau auga negu vyrų. Vyresnių, negu 60 metų moterų sistolinis AKS būna didesnis nei vyrų.

SKIRTUMAI TARP REGIONŲ

Vidutinis didžiausias AKS būdingas rytų Europos ir Afrikos gyventojams, vidutinis mažiausias AKS – pietryčių Azijos ir vakarų Ramiojo vandenyno pakrantės regionų gyventojams. Šešiose Europos šalyse, JAV ir Kanadoje buvo atlikta lyginamoji hipertenzijos paplitimo ir AKS skirtumų analizė.
Remiantis antruoju AKS matavimo rodmeniu, buvo nustatytas 60 % didesnis hipertenzijos paplitimas Europoje negu JAV ir Kanadoje 35–64 metų amžiaus populiacijoje (40). Taip pat hipertenzijos paplitimas skyrėsi ir tarp Europos šalių: didžiausias – Vokietijoje (55 %), Suomijoje (49 %), Ispanijoje (47 %), Anglijoje (42 %), Švedijoje (38 %) ir Italijoje (38 %). Hipertenzijos paplitimas JAV ir Kanadoje buvo per pusę mažesnis nei Vokietijoje (atitinkamai 28 % ir 27 %). Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, MONICA projektas (kardiovaskulinių ligų tendencijos ir determinantės) rodo žymiai didesnį hipertenzijos paplitimą rytų Europos šalyse ir minimalius paplitimo skirtumus, ypač kontroliuojamos hipertenzijos lygmeniu, tarp rytų ir vakarų populiacijų.

Regioniniai AKS skirtumai stebimi daugelyje išsivysčiusių šalių. Skiriasi kaimo ir miesto gyventojų vidutinis AKS – miestiečių kraujospūdis būna didesnis. Daugelyje skirtingų regionų AKS pokyčiai glaudžiai susiję su mirtingumu nuo kardiovaskulinių ligų. Pavyzdžiui, aukščiausias vidutinis AKS Japonijoje yra didžiausios salos (Tohoku) šiaurės rytuose. Čia taip pat didelis mirtingumas nuo insulto.
Minimalūs vidutinio AKS svyravimai stebimi JAV: pietinio regiono gyventojų AKS yra didžiausias, o vakarinio – mažiausias. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie mirtingumą nuo insulto šiuose regionuose (42).
Žymūs regioniniai mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų skirtumai stebimi ir Didžiojoje Britanijoje. Žemiausias mirtingumas nuo kardiovaskulinių ligų ir insulto yra pietrytinėje ir rytinėje Anglijoje. Mirštamumas nuo kardiovaskulinių ligų linkęs didėti vakarų ir šiaurės link, o pikas pasiekiamas pietiniame Velse, Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje.
Tyrimo (43), atlikto devyniuose Didžiosios Britanijos miestuose, rezultatai parodo skirtingą geografinį mirtingumo nuo kardiovaskulinės patologijos dažnio paplitimą. Kai kurie tyrimo duomenys gali būti priskirti ligą modifikuojantiems veiksniams (pvz., kūno svorio įtaka, alkoholio ir valgomosios druskos bei kalio vartojimas), bet bendrą paplitimo kreivę paaiškinti sunku.

Arterinės hipertenzijos paplitimas skiriasi ir skirtingų rasių asmenų grupėse. Nacionalinė sveikatos ir mitybos įvertinimo apklausa (NHANES) pateikia išsamią duomenų bazę, kuria galima naudotis siekiant suskirstyti JAV nehospitalizuotų pacientų sergamumo tikimybę populiacijoje. Didžiausias pagal amžių koreguotas AH paplitimas yra juodaodžių gretose, mažesnis – baltaodžių ir lotynų amerikiečių.

SĄMONINGUMAS IR HIPERTENZIJOS GYDYMAS

Sąmoningumas ir hipertenzijos gydymas skirtingose šalyse ir regionuose yra nevienodas (2). Išsivysčiusiose šalyse apie pusė ar du trečdaliai AH sergančių pacientų suvokia savo diagnozę ir vienas trečdalis ar pusė laikosi gydymo režimo. Didžiausias sąmoningumas dėl ligos ir geriausias gydymo režimo laikymasis būdingas išsivysčiusioms šalims, mažiausias – besivystančioms.

Tik keletas šalių turi pateikę ilgalaikių tendencijų tyrimo duomenis. Per 12 metų nuo NHANES II iki NHANES III tyrimų AH diagnozuotų pacientų sąmoningumas ligos atžvilgiu padidėjo nuo 51 % iki 73 % (46). Sąmoningumo didėjimas labiau pasireiškė moterų gretose tiek juodaodžių, tiek baltaodžių grupėse. Anglijos sveikatos apklausos tyrimas parodė sąmoningumo apie hipertenziją ir gydymo režimo
laikymosi didėjimą nuo 46 % ir 31,6 % 1994 metais iki 52,2 % ir 38,0 % 1998 metais atitinkamai (48). Vokietijoje nuo 1984/1985 metų iki 1994/1995 metų sąmoningumas ligos atžvilgiu išliko toks pat – 50 % vyrų ir 60 % moterų grupėje (62). Stebėtinai didelis sąmoningumo didėjimas buvo stebimas Suomijoje (nuo 54,5 % iki 75,9 % vyrų gretose ir nuo 72,8 % iki 84,3 % moterų) nuo 1982 m. iki 1997 m. (52).
Čekijoje nuo 1985 m. iki 2007/2008 m. sąmoningumas pakilo nuo 49,5 % iki 69,7 %, o gydymo režimo laikymasis – nuo 29,3 % iki 58,5 %

Hipertenzija visame pasaulyje kontroliuojama prastai. Išsivysčiusiose šalyse kontroliuojama mažiau nei 25 % ligos atvejų, o besivystančiose – mažiau nei 10 % (2). Hipertenzijos kontroliavimo santykis taip pat skiriasi ir dėl amžiaus, lyties, etninių bei socioekonominių veiksnių pasiskirstymo, išsilavinimo ir gyvenimo kokybės (63). Nors per pastarąjį dešimtmetį sąmoningumas hipertenzijos atžvilgiu didėjo tiek JAV, tiek kitose Vakarų šalyse, hipertenzijos kontroliavimas išlieka neadekvatus. Taip yra dėl to, kad
tik dalis pacientų, suvokiančių savo diagnozę yra gydomi medikamentais, ir netgi mažesnė jų dalis gauna adekvatų, jiems tinkamą gydymą. Tačiau svarbiausias ir daugiausiai įtakos visuomenės sveikatai turintis rodiklis yra ne pacientų, suvokiančių savo diagnozę, skaičius ar šio skaičiaus didinimas, bet pacientų, kurių AKS yra kontroliuojamas, skaičius.

APLINKOS VEIKSNIAI

Daugelyje tyrimų nurodoma, jog žemesnė aplinkos oro temperatūra yra susijusi su didesniu AKS. Turint omenyje,jog oro temperatūra Škotijoje ir Šiaurės Anglijoje yra žemesnė nei pietinėje Anglijos dalyje, tai oro temperatūros skirtumas teoriškai gali būti viena iš AKS skirtumo priežasčių.
Sezoninis poveikis AKS pirmą kartą aprašytas Rose atliktame tyrime (65). Buvo vertinti 56 vyrų, tiriamų dėl išeminės širdies ligos, AKS rodmenys, gauti per 1–3 metus. Medicininių tyrimų tarybos atlikta lengvos hipertenzijos analizė parodė, jog ir sistolinis, ir diastolinis AKS didesnis buvo žiemą nei vasarą. Sezoniniai AKS svyravimai buvo didesni vyresnio amžiaus pacientų gretose ir tai statistiškai patikimai koreliavo su mažiausia ir didžiausia dienos temperatūra, bet ne lietingumu

SOCIALINIS STATUSAS

Tyrimo, atlikto devyniuose Didžiosios Britanijos miestuose, rezultatai parodė, jog protinį darbą dirbančių žmonių sistolinis AKS žemesnis nei fizinį darbą dirbančių individų (44, 67). Asmenys, kurių išsilavinimas buvo žemesnis, taip pat turėjo didesnę riziką susidurti su neigiamais veiksniais, ypač nutukimu ir mažesniu fiziniu aktyvumu. Atvirkštinė išsilavinimo ir aukšto AKS sąsaja matoma daugelyje
suaugusių asmenų populiacijų (68). Esant žemesniam išsilavinimui, netinkamas KMI ir nevisavertė mityba sąlygoja aukštesnį AKS.

KŪNO MASĖ IR FIZINIS AKTYVUMAS

Kūno masė ir kūno masės indeksas yra glaudžiai susiję. Reliatyvi rizika išsivystyti hipertenzijai auga didėjant KMI. Tai ypač svarbu dėl vis didėjančio antsvorio ir nutukimo.
Daugelis skirtingų epidemiologinių tyrimų rodo atvirkštinę koreliaciją tarp fizinio aktyvumo ir AKS dydžio. Atlikti prospektyvūs kohortiniai tyrimai parodo, kad hipertenzija dažniau suserga mažiau fiziškai aktyvūs ir prastesnės širdies ar plaučių būklės individai (74). Atsitiktiniai kontroliuojami tyrimai akcentavo fizinio aktyvumo naudą AKS dydžiui. Jų metaanalizė parodo, kad aerobinės ištvermės treniravimas sistolinį ir diastolinį AKS vidutiniškai sumažina 3,0/2,4 mmHg ir net 6,9/4,9 mmHg, kai jau diagnozuota hipertenzija (75).
Tyrimuose tvirtinama, kad reguliari mažesnio intensyvumo ir trukmės fizinė veikla sumažina mirštamumą net iki 20 %

VALGOMOSIOS DRUSKOS IR KALIO VARTOJIMAS

Daugumoje populiacijų stebima koreliacija tarp valgomosios druskos vartojimo (nustatoma matuojant natrio kiekį, išsiskiriamą su šlapimu per parą) ir vidutinio AKS (77). Tačiau natrio išsiskyrimui įtakos turi skirtingas individų organų funkcionavimas. Su amžiumi susijęs didėjantis AKS daugumoje populiacijų susijęs su valgomosios druskos vartojimu (78).
Pastebimas skirtingas AKS atsakas į suvartojamą valgomosios druskos kiekį. Afrikos amerikiečiai, vidutinio amžiaus žmonės, senjorai, diabetu sergantys pacientai, hipertenzija sergantys pacientai į druskos vartojimo pokyčius reaguoja stipriau nei likusioji populiacijos dalis. Šios grupės atstovai linkę turėti mažiau jautrią renino-angiotenzino- aldosterono sistemą (79). Daugumoje šalių vienas žmogus per dieną vidutiniškai suvartoja 9–12 gramų druskos. Šio kiekio sumažinimas perpus sveikų žmonių sistolinį AKS gali sumažinti bent 1,5 mmHg, o sergančiųjų hipertenzija – dar daugiau. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5–6 g druskos (80).
Vegetarų AKS yra mažesnis nei mėsą valgančių žmonių ir jis su metais didėja mažiau (81). Vegetarams net ir išsivysčiusiose
šalyse būdingas žemesnis AKS (82). Žemiausias AKS nustatytas jokios gyvulinės kilmės nevartojančių asmenų grupėje. Jų mityboje gausu pilno grūdo produktų, daug žalių, šakninių daržovių, moliūgų. AKS asmenų, kurių vartojamame maiste gausu kalio ir polinesočiųjų riebalų bei mažai krakmolo, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, atvirkščiai koreliavo su JAV vyrų AKS (83). Per pastarąjį dešimtmetį sumažėjęs kalio vartojimas ir mitybos pokyčiai, grįsti vaisių, daržovių, neriebių pieno produktų vartojimu, liesesnio maisto valgymu tapo viena efektyviausių AKS mažinimo strategijų.

ALKOHOLIO VARTOJIMAS

Stebimieji ir klinikiniai tyrimai rodo tiesioginį, priklausomą nuo dozės santykį tarp alkoholio vartojimo ir AKS, ypač jei alkoholio išgeriama daugiau nei du vienetai per dieną (85,86). Svarbiausia įvertinti, jog šis santykis nepriklauso nuo gretutinių rizikos veiksnių – amžiaus, nutukimo ir suvartojamo druskos kiekio (87). Kai kurie tyrimų rezultatai parodo, jog alkoholio-hipertenzijos pasireiškimo santykis
egzistuoja ir vartojant mažiau nei du vienetus alkoholio per dieną. Tai yra ta alkoholio vartojimo riba, kurios neperžengus galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 15 atsitiktinių kontroliuojamų tyrimų metaanalizė parodė, jog sumažinus alkoholio vartojimą, sistolinis ir diastolinis AKS sumažėjo atitinkamai 3,3 ir 2,0 mmHg. Panašiai sumažėjo ir sveikų, ir hipertenzija sergančių asmenų AKS. Taip pat
buvo stebima ir tai, kaip skiriasi AKS vartojant skirtinga kiekį alkoholio (86). Suvartojus vienu alkoholio vienetu per dieną mažiau, 1 mmHg sumažėja ir AKS (sistolinis ir diastolinis). Moterys ir hiposteninės kūno sandaros individai absorbuoja didesnį etanolio kiekį, nei vyrai (88), todėl jie neturėtų suvartoti daugiau nei 20 ml etanolio per dieną. Intensyvus alkoholio vartojimas yra didelis rizikos veiksnys išsivystyti hipertenzijai ir gali būti nesėkmingo antihipertenzinio gydymo priežastis.

MITYBOS VEIKSNIAI, TURINTYS NEŽYMIĄ ĮTAKĄ KRAUJOSPŪDŽIUI

Keli nedidelės apimties tyrimai ir jų metaanalizės (90–92) rodo, jog didelės omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (žuvų taukai) dozės gali sumažinti hipertenzija sergančių pacientų AKS. Kraujospūdis mažėja vartojant daugiau nei 3 gramus per dieną. Hipertenzija sergančių individų sistolinis ir diastolinis AKS atitinkamai sumažėjo 4,0 ir 2,5 mmHg.