β adrenoblokatoriai

β adrenoblokatoriai per neigiamą chronotropinį ir inotropinį poveikį sumažina širdies minutinį tūrį. Karvedilolis, bisoprolo lis, nebivololis ir metoprololis yra naudingi pacientams, ser gantiems širdies nepakankamumu, ypač susijusiu su kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pablogėjimu. β adrenoblokatoriai yra skirtini pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, ir ti ems, kurie serga krūtinės angina ar prieširdžių virpėjimu. Nau jausi klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad nevazodilataciniai β adrenoblokatoriai gali padidinti cukrinio diabeto išsivystymo tikimybę, ypač tuomet, kada jie derinami su tiazidiniais diure tikais. Tačiau Europos hipertenzijos draugijos rekomendaci jos nurodo, kad ne visi beta blokatoriai yra lygūs ir kada kalbama apie metabolinį sindromą arba diabetą, rekomenduojama skirti beta blokatorių, pasižyminčių vazodiliataciniu veikimu, t.y. karvedilolio ir nebivololio. Siekiant palyginti karvedilolio ir metoprololio poveikį prieš ketvertą metų buvo atliktas GEMINI tyrimas. Tyrimo išvados skelbia, kad karvedilolis vidutiniškai 13 proc. daugiau negu metoprololis sumažina glikuoto hemoglobi no koncentraciją ir 7 proc. daugiau mažina insulino rezistenciją.
         
Kitas vaistas rekomenduojamas gydyti hipertenzija sergan tiesiems CD – nebivololis,, pasižymintis vazodilataciniu aktyvu mu ir unikaliu dvigubu veikimo mechanizmu. Būtent nebivololis kartu su β1 adrenoreceptorių blokavimu turi ypatingą poveikį – skatina azoto oksido (NO) susidarymą ir išskyrimą endotelyje, o NO savo ruožtu sukelia vazodilataciją. Kiti beta adrenobloka toriai tokios savybės neturi. Įrodyta, kad gydant hipertenziją nebivololiu audinių rezistencija insulinui sumažėja. Tuo tarpu vartojant beta blokatoriaus metoprololio, rezistencija insulinui padidėja.

         
Be to, dėl nevazodilatacinių β adrenoblokatorių vartojimo gali pasireikšti mieguistumas, su fiziniu aktyvumu susiję galūnių skausmai, koncentracijos ir atminties pablogėjimas, erektilinė disfunkcija, ryškūs sapnai, miego sutrikimai ir periferinių arterijų ligų bei Reino sindromo eigos pablogėjimas. Absoliuti β adrenoblokatorių skyrimo kontraindikacija yra bronchospazmas ir širdies laidumo sutrikimai (blokados). Nevazodilata ciniai betablokatoriai gali sukelti jokiais klinikiniais požymiais nepasireiškiančius metabolinius sutrikimus, t.y. provokuoti krau jo gliukozės tolerancijos ir lipidų apykaitos sutrikimus (mažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ir didėja trigliceridų koncentracija) . Todėl jų reikėtų vengti pacientams, kuriems yra dauginių medžiagų apykaitos rizikos veiksnių, įskaitant metabolinį sindromą ir pagrindinius jo komponentus: pilvinį nutukimą, didelę normalią glikemiją arba sutrikusią glikemiją nevalgius, esant sutrikusiam gliukozės toleravimui ar būklėms, kurios didina riziką susirgti cukriniu diabetu. Šie ribojimai ne taikomi vazodilataciniams ß adrenoblokatoriams karvediloliui ir nebivololiui, kurių neigiamas poveikis medžiagų apykaitai yra mažesnis arba nepasireiškia. Nebivololio vartojimas yra susijęs su mažesniu naujai diagnozuoto cukrinio diabeto dažniu, paly-ginti su nevazodilataciniais ß adrenoblokatoriais.