Apibendrinimas

          Pagrindinis šeimos gydytojų tikslas yra kiek galima didesniam skaičiui pacientų laiku nustatyti, ar nėra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Tai nėra visai lengvas uždavinys, nes didelei hipertenzija sergančių asmenų daliai nebūna jokių klinikinių požymių, tad jie nesikreipia į gydytojus.
          Kitas ne mažiau svarbus praktikinės medicinos uždavinys – priversti savo pacientus nuosekliai gydytis antihipertenziniais vaistais, nes hipertenzija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Siekiant sėkmingo rezultato, svarbu pacientui pateikti kaip galima daugiau informacijos apie hipertenzijos keliamą riziką ir laukiamą veiksmingo gydymo naudą. Gydytojas privalo įvertinti ne tik hipertenzijos laipsnį, jos svyravimo ypatumus, bet ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir jos dinaminį pasikeitimą po 10 metų.
          Trečias labai svarbus uždavinys – siekti tikslinio arterinio kraujo spaudimo sumažėjimo, nes tai atitolina organų taikinių pažeidimą ir sumažina bendrą širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Gydymo pasirinkimas priklauso ne tiek nuo hipertenzijos laipsnio, kiek nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, kurią savo ruožtu lemia gretutinių ligų, atskirų rizikos veiksnių ir organų pažeidimo visuma. Galima drąsiai teigti, kad gydymo efektyvumą lemia nuoseklus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Pacientas turi pasitikėti gydytoju, kaip ir gydytojas savo pacientu. Žinoma, gero gydymo rezultato galima tikėtis, jeigu gydytojas gerai išmano antihipertenzinių vaistų veikimo mechanizmų ypatumus, racionalaus kombinuoto gydymo keliais vaistais principus, naudoja optimalų vaistų dozavimą, leidžiantį sumažinti nepageidaujamų poveikių pasireiškimą.
          Visada tikslinga pradėti gydymą nuo paciento ydingos gyvensenos keitimo ir žalingų įpročių šalinimo. Gyvensenos keit- imas tik iš pradžių atrodo labai lengvai įveikiamas uždavinys, o iš tikro tai turi būti ilgalaikė strategija, kuri reikalauja didelių ir tikslingų pastangų. Pradėjus arterinę hipertenziją gydyti medikamentais, svarbu nuolat sekti arterinio kraujo spaudimo svyravimus ir, jei arterinis kraujo spaudimas koreguojamas nepakankamai, laiku tikslingai keisti gydymą.
          Tik vadovaujantis holistiniu pacientų gydymo ir (arba) prevencijos metodu, panaudojus daugiaveiksnės intervencijos taktiką, neretai pavyksta pasiekti daug geresnių rezultatų ne tik koreguojant arterinį kraujo spaudimą, bet ir mažinant širdies ir kraujagyslių komplikacijų išsivystymo riziką. Kita vertus, visiems žinoma, kad pacientai vengia vartoti ilgai ir daug vaistų. Vieni dėl „pripratimo“, nepageidaujamų poveikių atsiradimo baimės, kiti dėl valios stokos ar klaidingai suprantamų gydymo tikslų. Todėl, norint įdiegti daugiaveiksnės intervencijos taktiką į klinikinę praktiką, labai svarbu pacientams išaiškinti ilgalaikio ir visa apimančio gydymo naudą bei skiriamų vaistų galimų nepageidaujamų poveikių tikimybę. Svarbu neužmiršti, kad už gydymo sėkmę vienodai atsakingas ir gydytojas, ir jo pacientas.