Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai

          Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai yra didelė vaistų grupė, kuri pakeitė širdies ir kraujagyslių ligų gydymą. Kaip ir rodo šios grupės pavadinimas, vaistai blokuo- ja angiotenziną konvertuojantį fermentą, kuris angiotenziną I paverčia angiotenzinu II. Angiotenzinas II yra stiprus vazokon-striktorius, taip pat stimuliuoja aldosterono atsipalaidavimą iš natrio ir vandens susilaikymą organizme. AKF inhibitoriai sukelia vazodilataciją ir šiek tiek sumažina inkstų vandens bei natrio absorbciją. Be to, angio- tenzinas II pasižymi daugeliu kitų savybių, kurios gali būti žalingos sergant kraujagyslių ligomis, todėl jo slopinimas (vie- tiniuose audiniuose ir sistemiškai) lemia papildomą naudą. Angiotenziną konvertuojantis fermentas taip pat yra atsakingas už bradikinino koncentracijos sumažėjimą, todėl angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ne tik padidina bradiki- nino koncentraciją, bet ir sustiprina vazodilataciją. Be to, kaip teigia tarptautine aterosklerozės draugija sulfhidriliniai AKFI (pvz. ilgo veikimo zofenoprilis) pasižymi ir stipriu antioksida- ciniu ir antiaterosklerotiniu poveikiu.
          AKF inhibitoriai ypač veiksmingai mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją, taip pat ir fibrozę, išsaugo inkstų funkciją ir atitolina inkstų pažeidimą, mažina mikroalbuminuriją ir proteinuriją. Pati dažniausia AKF inhibitorių sukeliama nepageidaujama reakcija yra sausas kosulys, kuris pasitaiko 10–20 proc. jį vartojančių pacientų. Kartais ši vaistų grupė gali sukelti gyvybei grėsmingą ūminę ar poūmę angioedemą su liežuvio ir lūpų ištinimu. Varto- jant AKF inhibitorius (ypač derinyje su kalį sulaikančiais diure-tikais) gali padidėti kalio koncentracija kraujyje.